Naujienos

Įgyvendinant įvairius statybos projektus, Vilniaus vystymo kompanijoje jau trečius metus sėkmingai yra taikomas informacinis statinio modeliavimas, trumpai vadinamas BIM (angl. Building Information Modelling). Negana to, bendrovė šiuo metu plačiai naudoja ne tik informacinį statinio modeliavimą, tačiau ir statinio informacijos valdymą (angl. Building Information Management).

BIM leidžia išvengti papildomų išlaidų dėl neįvertintų projektinių sprendinių ar netinkamai sukurtų kiekių žiniaraščių. Naudojant skaitmeninius modelius, išvengiama netikslių ar neteisingų projektinių sprendinių, kuriuos reikėtų keisti ir taisyti. VVK tokius reikalavimus taiko tiek pastatams, tiek inžineriniams statiniams ar tinklams.

Lietuvos Respublikos Seimas pritarė prievolei nuo 2021 m. gruodžio 1d. taikyti bendradarbiavimu pagrįsto BIM metodus projektuojant, statant ir įrengiant viešojo sektoriaus statinius ir kilnojamuosius objektus (elektros tinklus, dujotiekius ir kt.) bus nustatoma palaipsniui. Kol kitos viešojo sektoriaus įmonės dar tik planuoja palaipsniui diegti BIM technologijas, Vilniaus vystymo kompanija jau nuo 2018 metų pradėjo taikyti BIM technologijas ir jau dabar gali perteikti savo patirtį ir know-how.

Nors Vilniaus vystymo kompanija nepatenka į privalomų naudoti įmonių sąrašą, o taip pat bendrovės valdomi projektai savo dydžiu nepatenka į įstatymo nustatytus rėžius, pagal kuriuos bus taikomas reikalavimas naudoti BIM, bet vis dėlto, jau kelerius metus Vilniaus vystymo kompanija, vykdydama viešuosius pirkimus, reikalauja projektuose, kurių vertė daugiau nei 1,5 mln. Eur., naudoti BIM technologijas. Šiuo metu  BIM aplinkoje bendrovė vysto ir planuoja vystyti 25 pastatų projektus ir 8 infrastruktūros objektus.

                           

 

BIM yra kur kas daugiau nei trimatis geometrinis  modelis – tai yra procesas, organizuojamas ir valdomas tam skirtais skaitmeniniais įrankiais.

Įgyvendinant BIM projektą pagal viešojo pirkimo metu pateiktus reikalavimus ir sudarant BIM vykdymo planą, bendras modelio detalumas yra skirtingas atitinkamai projekto daliai.

Rinkoje vis dar pasitaiko ydingos praktikos pavyzdžių, kai reikalavimuose nurodomas vienodas viso projekto detalumo lygis (angl. LOD – Level of Detail) visoms projekto dalims. Tačiau visoms projekto dalims nėra būtina nurodyti maksimalų detalumą, pavyzdžiui, statinio konstrukcijų ar architektūros dalis tikrai turi būti detaliai sumodeliuota, tačiau lauko inžineriniai tinklai – nebūtinai.

Negalima nuvertinti nė vienos projekto dalies, tačiau viską reikėtų vertinti racionaliai. Vieniems modeliuojamiems elementams yra svarbus geometrinis detalumas, tačiau kitiems užtenka ir informacinio detalumo. Kiekvienas statinys yra unikalus, todėl ir nustatomi BIM reikalavimai yra unikalūs.

Geometrinis detalumas leidžia tiksliau suformuoti ir gauti tikslius kiekių žiniaraščius, konkretų supratimą apie planuojamus vizualinius projekto sprendinius. Svarbu įvertinti, kurioje konkrečioje vietoje numatyta atitinkama konstrukcija ar įrenginys.

                   

         

Ne mažesnę reikšmę turi informacinis modeliavimas, kuris leidžia įvertinti visus atitinkamo elemento parametrus ir savybes. Tiesa, didžiąją dalį informacinio detalumo arba vadinamosios parametrinės (atributinės) informacijos sudaro standartinė informacija apie atitinkamą elementą. O tai yra itin svarbu valdant projektą.

Artimiausiu metu Vilniaus vystymo kompanija planuoja, kad BIM modelis statybos darbų organizavimo etape bus naudojamas ne tik apskaičiuojant žemės darbų kiekius, bet ir sudarant statybų organizacinį planą bei atliekant būsimų statybos darbų simuliacijas. Atlikus statinio įgyvendinimo simuliaciją galima įvertinti, ar tiekėjas tinkamai suplanavo statybos darbus. Taip galima išvengti galimų projekto neįgyvendinimo rizikų – vėlavimo, nenumatytų darbų ir pan.