Naujienos

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu atmetė UAB „Irdaiva“ ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 128 458,26 Eur už darbus, atliktus įgyvendant daugiafunkcinio sveikatinimo centro, esančio Erfurto g. 13, Vilniuje, statybos projektą.

Teismas ieškinį atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių:

1. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2015-06-06 tarp atsakovės ir ūkio subjektų grupės, atstovaujamos pagrindinio partnerio UAB „Infes“, buvo sudaryta sutartis dėl daugiafunkcinio sveikatinimo centro statybos techninio projekto (toliau – TP) parengimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų. Tarp savivaldybės ir ūkio subjektų grupės, atstovaujamos UAB „Irdaiva“, 2017-06-05 buvo sudaryta sutartis dėl Centro statybos darbų vykdymo, pagal kurią sutarties objektas yra Centro statybos darbai, Darbų kaina – 21 793 166,72 Eur su PVM.
2. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – VVK) 2017-10-17 gavo UAB „Irdaiva“ raštą, kuriuo buvo prašoma patikslinti TP nurodytus skaičiavimus pagal UAB „Irdaiva“ pateiktus skaičiavimus. VVK 2017-10-18 kreipėsi į Projektuotoją dėl UAB „Irdaiva“ rašte išdėstytų argumentų. VVK gavo 2017-10-27 Projektuotojo išaiškinimą dėl techninio projekto sprendinių ir 2017-10-30 raštu atsakė į UAB „Irdaiva“, jog pagal pateiktus UAB „Irdaiva“ duomenis nėra galimybės įvertinti armatūros skirtumo tarp techninio ir darbo projektų; taip pat nurodė, kad nesutinka, jog yra TP trūkumai bei pažymėjo, kad rangovas turi teisę tikslinti TP sprendimus darbo projekte.
3. 2017-11-08 vykusio vadybinio pasitarimo metu UAB „Irdaiva“ buvo informuota, kad turi būti pateikti aiškūs argumentai dėl norimo daryti TP pakeitimo. UAB „Irdaiva“ buvo įpareigota pateikti argumentus (skaičiavimus) dėl būtinybės keisti TP numatytą armavimo kiekį. 2017-11-29 vykusio vadybinio pasitarimo metu UAB „Irdaiva“ buvo nurodyta, kad yra tinkama ir 0,1 plyšių atsivėrimo pločių reikšmė, tačiau tokios reikšmės įvedimas nėra būtinas, todėl rangovo, atsižvelgiant į pareitą pasitarimą pateiktą TP autorių išaiškinimą, teiginiai, jog konstrukcijose būtina papildomai numatyti žymiai didesnį armatūros kiekį nėra pagrįsti.
4. UAB „Irdaiva“ 2017-12-04  nurodė, kad TP turi trūkumų ir jų pašalinimas turi tiesioginės įtakos darbo projekto rengimui ir darbų vykdymui. VVK, atsakydama į šį raštą, prašė pateikti darbo projektą bei pažymėjo, jog UAB „Irdaiva“ turi pagrįsti papildomų darbų būtinybę. UAB „Irdaiva“ 2017-12-12 prašė pakeisti sutartį, įtraukiant papildomus darbus pagal kartu su raštu pateiktas sąmatas, 2017-12-13 raštu taip pat prašė pritarti sutarties keitimui, įtraukiant papildomus darbus pagal kartu su raštu pateikiamas sąmatas, bei papildomai informavo, jog nesant sprendimų bus priversti stabdyti darbus. UAB „Irdaiva“ 2017-12-28 pateikė pretenziją kartu su trejomis ekspertų (specialistų) išvadomis bei papildomų armatūros įrengimų darbų sąmata. Pretenzijoje UAB „Irdaiva“ prašė padidinti Sutarties vertę dėl padidėjusio armatūros kiekio, kuris atsirado ištaisius TP rengimo metu, pažeidžiant STR 2.05.05.2005 reikalavimus, pritaikytas gelžbetoninių elementų plyšių atsivėrimo pločių wlim1 ir wlim2 reikšmes.
5. UAB „Irdaiva“ pretenzijos buvo atmestos. VVK 2018-02-19 informavo, kad nepasirašys ieškovės pateiktų mokėjimo dokumentų.
6. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės apmokėti ieškovui už jo atliktus statybos darbus – papildomos armatūros įrengimas, kurie, UAB „Irdaiva“ teigimu, nebuvo aptarti rangos sutartyje. UAB „Irdaiva“ teigė, kad tokių darbų atlikimo būtinumas apsprendžia klaidos TP, su kuo nesutinka atsakovas bei projektuotojas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad prieš atliekant darbus UAB „Irdaiva“ nebuvo gavusi rašytinio atsakovo sutikimo bei dėl tokio sutikimo būtinumo. Taip pat UAB „Irdaiva“ neginčijo, jog armavimo darbai, už kuriuos prašo apmokėjimo, buvo vykdomi laikotarpiu nuo 2017-09-29 iki 2018-01-18, t.y. UAB „Irdaiva“ kreipėsi į atsakovą dėl tokių darbų atlikimo jau tuo metu, kuomet darbai buvo pradėti vykdyti; UAB „Irdaiva“ pripažįsta, jog sutartyje buvo susitarta dėl fiksuotos kainos, tačiau mano, jog nagrinėjamas atvejis yra išimtinis, kuomet kaina gali būti keičiama. Pažymėtina, kad rangos sutartis buvo sudaryta vadovaujantis LR Viešųjų pirkimų įstatymu.
7. Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius.  Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).
8. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė būtent dėl fiksuotos kainos, Statybos darbų sutarties 3.1.6 p. ieškovė patvirtino, jog už sutartą kainą atliks visus darbus, kurie būtini Statybos darbų sutartyje numatytam rezultatui pasiekti – pastatyti Centrą. Taigi, sutarties kainos keitimas gali būti atliekamas tik išimtinais atvejais bei vadovaujantis LR Viešųjų pirkimų įstatymo 89 str. Nagrinėjamam ginčui dėl papildomo apmokėjimo aktualus CK 6.684 str., 6.685 str. taikymas.
9. Pagal 6.684 str. 4 d. rangovas, padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna atsakymo į pranešimą, jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Aiškinant šią normą, darytina išvada, jog būtinas išankstinis užsakovo informavimas; kainos suderinimas nėra savitikslis, bet skirtas tam, kad užsakovas galėtų laisvai apsispręsti – sutikti ar nesutikti dėl papildomų darbų atlikimo.  Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Tokias teismo išvadas patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-186-330/2018). Taip pat vadovaujantis CK 6.684 str. 5 d. dalimi, rangovas, neįvykdęs šios pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų darbų papildomą vertę, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar būtų sugadintas.
10. Aukščiu minėti rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad UAB „Irdaiva“ atliko darbus, už kuriuos prašo papildomo apmokėjimo, ne tik negavęs atsakovo sutikimo, bet ir be išankstinio kainos suderinimo, nesudarius su atsakovo susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo bei esant nepakeistam techniniam projektui. Papildomos armatūros įrengimo darbai buvo pradėti vykdyti jau 2017 m. rugsėjo mėn., o atsakovo pirmas kreipimasis dėl TP galimų klaidų buvo 2017 m. spalio mėn., tuo tarpu konkrečius duomenis apie būtinybę atlikti papildomus darbus ir jų kainą UAB „Irdaiva“ pateikė tik 2017-12-13, darbų sąmatą – 2017-12-28. Taigi, pagal CK 6.684 str. 4 d. UAB „Irdaiva“, apsispręsdama tęsti darbus, ir juos atlikdamas be atsakovo (užsakovo) sutikimo, prisiėmė tokių darbų patirtų išlaidų riziką, o atsakovui nekyla pareigos už tokius darbus apmokėti.  Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl darbų sustabdymo statybos objektas, kuris nėra pastatytas, būtų žuvęs ar būtų sugadintas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo ir CK 6.684 str. 5 d. pagrindu.
11. Atmestinas UAB „Irdaiva“ argumentas, kad jis nuo jo nepriklausančių priežasčių turėjo atlikti papildomus darbus. Pažymėtina, kad 2017-12-13 rašte UAB „Irdaiva“ pats teigė priešingai, t.y. jog bus priverstas stabdyti darbus. Kaip buvo minėta, net ir darant prielaidą, kad turėjo būti atlikti papildomi darbai, UAB „Irdaiva“, nesant atsakovo pritarimo, turėjo teisę sustabdyti darbų atlikimą arba atsisakyti sutarties, tačiau UAB „Irdaiva“ savo valia nusprendė šiomis teisėmis nesinaudoti. UAB „Irdaiva“ nurodytos aplinkybės apie tai, kad darbų sustabdymas nebūtų naudingas UAB „Irdaiva“, nėra susijusios su UAB „Irdaiva“ teisių gynimu ir nesudaro pagrindo apmokėti UAB „Irdaiva“ už jos atliktus darbus, o įrodymų, patvirtinančių, kad statybų projektas iš viso būtų neužbaigtas ir (ar) nutrauktas, jei UAB „Irdaiva“ būtų pasinaudojus įstatymu suteiktomis teisėmis, kad rinkoje nėra kitų rangovų, galinčių užbaigti atitinkamus darbus, nėra. Taigi, šalims nepakeitus sutarties sąlygų, nėra pagrindo vertinti susiklosčiusios situacijos kaip išimtinės, dėl kurios UAB „Irdaiva“ turi būti sumokėta daugiau, nei numatyta sutartyje.
12. Šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas nuo 2017 m. spalio mėn. buvo informuojamas apie galimą būtinybę didinti armatūros kiekį (nenurodant apie sutarties kainos padidinimą), tačiau žinojimas apie šią situaciją nereiškia, kad atsakovas davė sutikimą atlikti papildomus darbus, tuo labiau, kad vėliau  jis aiškiai išreiškė savo poziciją, jog nevertina šiuos darbus kaip papildomus ir nesutinka už juos apmokėti.
13. Tai, kad techninę priežiūrą vykdantis asmuo patvirtino darbo projektus su padidintu armatūros kiekiu, nereiškia, kad buvo duotas sutikimas papildomiems darbams atlikti ir už juos apmokėti. Darbo projekto patvirtinimas, kuriuo metu tikrinamas darbų atitikimas techniniam projektui, nėra darbų priėmimo-perdavimo aktas, nes šių dokumentų paskirtis yra skirtinga, todėl darbo projekto patvirtinimas nevertinamas kaip darbų priėmimas.  UAB „Irdaiva“ nenurodė argumentų, paneigiančių kitų dalyvaujančių byloje asmenų nurodytas aplinkybes, jog didesnis armatūros kiekio panaudojimas nereiškia techninio projekto pažeidimo, tuo labiau, kad  darbo projekte nebuvo aiškiai nurodyta koks kiekis armatūros turi būti paklojamas arba kad armatūros poreikis bus didesnis, negu numatyta TP.
14. Nenustačius atsakovo pareigos sumokėti UAB „Irdaiva“ papildomą nei sutartyje numatytą statybos darbų kainą, atmestinas UAB „Irdaiva“ argumentas, kad savivaldybė praturtėtų ieškovo sąskaita.
15. CK 685 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuriuo rangovui suteikta teisė reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Šiuo atveju ieškovas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų, todėl neturi teisės reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą – susitarus dėl fiksuotos kainos bei vadovaujantis Statybos darbų sutarties 3.1.6 p., rangovas prisiėmė riziką savo sąskaita atlikti papildomus darbus, kurių kaina neviršija 15 proc. sutarties kainos.