Liuteronų sodas, Kalinausko g./ V. Kudirkos g.

Vykdant projektą buvo atlikti geofiziniai, archeologiniai tyrimai, perlaidoti kai kurie palaikai. Be to, į teritoriją buvo sugrąžinta 12 antkapinių paminklų iš Rasų ir Saltoniškių kapinių. Atnaujinant teritoriją buvo įrengiami paviršiniai nuotekų tinklai, koreguotas esamas takų tinklas rekonstruojant takų vietas, įrengti nauji suoliukai, mažosios architektūros elementai, santūrus apšvietimas. Teritorija papildomai apželdinta: pasėta nauja veja, pasodintos viršūnžiedės pachisandros, pavasarį sodo lankytojus mėlynais žiedais džiugins scylės.

SODO ISTORIJA: 

Liuteronų sodas yra įkurtas buvusių Vilniaus evangelikų liuteronų kapinių vietoje, kurių istorija siekia XVIII a. Sklypą kapinėms ant Bufalo (dabartinio Tauro) kalno XVIII a. pabaigoje už 990 sidabrinių rublių nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 m. Iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 m. ir evangelikams reformatams (kalvinistams).

Tai vienintelės taip suplanuotos kapinės Vilniuje, išsiskiriančios savo klasicizmo architektūra ir tvarkingu planu. Kapinės buvo jaukios, tvarkingos, gausiai apželdintos. Evangelikų bendruomenės Vilniuje nebuvo gausios, laidojimai nebuvo tankūs, todėl teritorija priminė parką. Tarp daugelio kuklių tipinių laidojimo laikotarpiui antkapinių paminklų būta ir prabangių, monumentalių paminklų, obeliskų. Kapinėse laidoti įvairių tautybių žmonės – šaltiniuose užfiksuoti antkapinių paminklų įrašai lotynų, lenkų, vokiečių, rusų, prancūzų, anglų, baltarusių, latvių, švedų, suomių ir lietuvių kalbomis.

Kapinės uždarytos 1958 m., likviduojant dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungos kultūros rūmai. 1962 m. nuspręsta visiškai likviduoti Evangelikų kapines, jas paverčiant parku. 1972 m. pab. – 1973 m. pr., prieš pradedant statyti Santuokų rūmus, sunaikinti dar išlikusios kapinių pietinės dalies kapai ir antkapiai. Nugriauta architekto K. Šildhauzo projektuota kapinių didžioji koplyčia su klasicistinio stiliaus altoriumi, sakykla, vargonais, varpu, pastatyta apie 1819 m. Išliko Niškovskių koplyčia-mauzoliejus ir kapinių rytinės tvoros fragmentas.

* Dar 1993 m. architektės Giedrė Miknevičienė ir Marija Nemunienė pirmosios prisilietė prie Vilniaus evangelikų senųjų kapinių ant Tauro kalno atkūrimo. Tačiau negavus papildomo finansavimo, tolimesni projektavimo darbai buvo sustabdyti. Ir tik 2018 m. gavus finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų buvo pateiktas užsakymas parengti techninį projektą, vadovaujantis prieš tai parengtais projektiniais pasiūlymais.

Atkuriant istorinį teisingumą, 2022 m. lapkričio 19 d. centrinėje buvusių kapinių dalyje, kurioje dabar pastatytas atminimo kryžius, buvo iškilmingai perlaidoti apie trisdešimties žmonių palaikai, surasti kapinėse vykdant archeologinius tyrimus bei kitus teritorijos tvarkymo darbus.

Ateityje darbai dar tęsis: rytinėje buvusių kapinių teritorijoje išlikę kapinių tvoros fragmentai bus restauruojami, į atkurtas nišas sugrįš restauruotos senosios antkapinės plokštės, vienoje iš nišų bus atkurta sieninė tapyba, atsiras granitinės plokštės su šioje teritorijoje besiilsinčių žmonių pavardėmis.

Projektas įgyvendinamas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ priemonė Nr. 07.1.1-CPVA-R-904 „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ rėmuose.