Vingrių skveras

Šioje vietoje simboliškai įamžinta senoji Vilniaus vandenvietė, kuri iš čia esančių natūralių Vingrių šaltinių mediniais vamzdžiais tiekė vandenį miestiečiams nuo 1501 iki 1914 metų. Iš Vingrių gatvės šlaito ištekėjęs upelis sroveno per visą Senamiestį, o prie Žemutinės pilies įsiliejo į Vilnią. XIX amžiaus pradžioje Vingrių upelis buvo smarkiai užterštas, miesto gyventojai skundėsi nemaloniu kvapu. Todėl tuo metu tvarkant Pylimo gatvę nuspręsta upelį užmūryti – taip jis atsidūrė po Vingrių gatve. Sovietmečiu čia buvo įrengtas vandens kaupimo rezervuaras, o iš jo šaltinio vanduo buvo nukreipiamas į buitines atliekas. Kurį laiką buvę pamiršti dabar Vingrių šaltiniai nukreipti atviru kanalu į baseinėlį tekėti suformuotomis kaskadomis. Šis skvere čiurlenantis šaltinio vanduo ne tik suteikia gyvybės erdvei, bet ir mena čia buvusią svarbiausią Vilniaus vandenvietę.

Skveras tarnauja ne tik kaip pėsčiųjų tranzitinis kelias, bet ir kaip laisvalaikio zona. Čia įrengta ir apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus senamiestį. Skvere taip pat įrengti pasivaikščiojimo takai, suoliukai, apšvietimas, tad skveras tampa dar viena vieša miestiečių ir miesto svečių laisvalaikio praleidimo erdve.

Šalia esantis MO muziejus skverui skyrė septynias talentingų lietuvių autorių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų sukurtas šiuolaikinio meno skulptūras ir dovanoja skvero lankytojams nuolatinę nemokamą lauko ekspoziciją.

Vingrių skvere esančias skulptūras vienija vandens tematika. Skvere eksponuojama Petro Mazūro „Tulpė“, Nerijaus Ermino „Paniręs“, Jono Aničo skulptūra „Stebėtojas“, Tauro Kensmino „Sala“, Beatričės Mockevičiūtės „Asukas“, Mykolo Saukos „Unguriai“ ir pernai „Art Vilnius“ geriausio menininko apdovanojimą pelniusio Geraširdžio Linkėtojo (Vytauto Viržbicko) „Juoda guma“.

Taip pat skvero šlaite Vingrių šaltinių vietą žymi ir projekto „Kuriu Vilnių“ metu pastatytas Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės meno kūrinys „Vandens lelijos“. Šis kūrinys sukurtas iš industrinės vandens talpyklos ir simboliškai išsiuvinėtas gėlo vandens augalų motyvais. 

Plotas – 1,5 ha.

Šis projektas įgyvendintas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ priemonė Nr. 07.1.1-CPVA-R-904 „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ rėmuose.

Projekto architektai – UAB „Vilniaus planas“.